- žižirba
- žìžirba sf. (1) Vr, KŽ žr. žiežirba 1: Tiek pusbepročių važinėjas, žìžirbos tik laksto Krš. | prk.: Taip smarkiai gavau par galvą, kad žìžirbos išlėkė iš akių Šv. Akys apžirbo, t. y. žižirbomis apteko JI104.
Dictionary of the Lithuanian Language.